- plėsčioti
- plė́sčioti, -ioja, -iojo 1. intr., tr. mosikuoti, skėsčioti: Vaikas plė́sčio[ja], t. y. sklaidos J. Jis su rankomis plė́sčio[ja] važiuodamas ant ledžingų J. Ko plė́sčioji atsistojusi? Kal. Aš su kuska plė́sčioju i aipauju – vilkus gainioju Kl. Plestekė sparnus plė́sčio[ja] J. Plė́sčiojo nabagas dar su sparnais, bet tujau i nustipo Slnt. Uliavojo paukštužiai su kojoms trepsėdami, su sparnais plėsčiodami JD96. | refl.: Plėsčiojas kaip nesutupėtas viščiukas LTR(Pp). 2. intr. judėti į šalis, plevėsuoti: Vėjis kad yra, drabužiai plėsčio[ja], t. y. kruta J. Plė́sčioja dekis bėgant J. 3. intr. eiti mojuojant rankomis, drabužiams sklaidantis: Kur tu dabar per laukus plė́sčioji? Alk. Plė́sčio[ja] su puikiu sijonu Šts. Rytą jau plėsčioja su lempa po kiemą rš. \ plėsčioti; atplėsčioti; išplėsčioti; nuplėsčioti; paplėsčioti
Dictionary of the Lithuanian Language.